2023 08 22 – 09 16
Šalia Rygos nusidriekusi Baltijos pakrantė dar XIX a. pradėjo populiarėti kaip rekreacinė vieta: žmones traukė smėlio paplūdimiai, gaivūs pušynai ir mineraliniai vandenys. Plečiantis ir klestint Rygos metropoliui, trisdešimties kilometrų pajūrio ruože kūrėsi ir augo vasarvietės. Latvijai tapus nepriklausoma, 1920 m. šios kurortinės vietovės buvo apjungtos ir pavadintos Jūrmalos miestu.
XX a. pradžioje pasiturintys Rygos gyventojai – fabrikantai, pirkliai, aristokratai ir menininkai, daugiausia baltvokiečiai, čia pasistatė daugybę medinių vilų, šiuo metu formuojančių unikalų Jūrmalos kultūrinį kraštovaizdį. Medinės vilos pasižymi šveicariškojo Chalet stiliaus, secesijos, istorizmo įtaka, joms būdingi nuožulnūs stogai, išsikišę pastogių kraigai, bokšteliai, verandos, daugybė ornamentinės puošybos. Šiandien XX a. pradžios vilos bei vasarnamiai, menantys medinės kurortų architektūros aukso amžių, yra aukštai vertinami, kruopščiai restauruojami ir prižiūrimi. Latvijos nacionalinių kultūros vertybių sąraše yra virš keturių šimtų saugomų Jūrmalos objektų.
Parodoje pristatomas medinės architektūros paveldas iš seniausių ir pagrindinių Jūrmalos vietovių Majori (anksčiau vadintos Marienhofu) bei greta esančios Dubulti. Nuotraukos darytos 2022 m. fotoaparatu Olympus OM-D 1 ir telefonu Samsung 22.
Andrius Surgailis – fotografas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Medinę architektūrą pradėjo fiksuoti prieš kelis dešimtmečius, susirūpinęs sparčiu jos nykimu. Pirmasis medinei miesto architektūrai skirtas fotografijų albumas „Medinis Vilnius“ išleistas 2006 m. Vėliau sekė kitų Lietuvos miestų medinei architektūrai skirti albumai: „Medinis Kaunas“ (2008), „Mediniai Druskininkai“ (2011), „Medinė Palanga“ (2014). A. Surgailio sukurta medinės miesto architektūros fotografijų kolekcija yra vertinga ne tik savo menine išraiška, bet ir kaip XXI a. pradžios dokumentacija, užfiksavusi nykstančią ir kintančią medinę miestų architektūrą.