Š. m. vasario 2 d. 17 val. kviečiame į Beatričės Kelerienės anagama keramikos darbų parodą „Suomijos laukiniai moliai“. Atidarymo metu B. Kelerienė pristatys savo darbus, kūrybos procesą, naudojamas medžiagas, taikomas technikas ir kartu pavaišins arbata. Parodą bus galima apžiūrėti iki kovo 2 d.
Beatričė Kelerienė:
2023 metais Suomijoje, Kuu keramikos meno centre vykusiame malkinės aukštakrosnės anagama keramikos simpoziume pasitaikė galimybė išbandyti suomiškus natūralius laukinius molius. Žinoma, nėra tokio dalyko kaip dirbtinis molis, todėl tam tikra prasme visas molis yra natūralus. Gi laukinis molis yra tas, į kurį nieko nepridėta ir nieko „moliško“ nepašalinta. Moliai, kuriuos naudojame kūriniams ir iš kurių sukurta mūsų keraminė aplinka, paprastai, yra rafinuoti, tai yra moliai iš kurių pramoniniu būdu pašalintos bet kokios priemaišos, smėlis, dumblas, organiniai likučiai. Tai būtina technologinei keramikai, tai leidžia meistrams išgauti tikslesnes formas ir pasiekti didesnio kūrinių patvarumo. Kitą vertus, toks kokybiškas molio išvalymas ir filtravimas pašalina tekstūrų ypatumus, kurių niekuo nepakeisi. Antra, darbui parengtą molio masę paprastai sudaro keli moliai, nes dauguma molių turės savybių, kurios paprastai vadinamos trūkumais. Tai gali būti nestandartinė degimo temperatūra, per didelis arba per mažas plastiškumas, per daug geležies ar kitų elementų. Molių sumaišymas leidžia standartizuoti darbo ir degimo metodus, tačiau panaikinus įvairius molio trūkumus, taip pat panaikinama kiekvieno jų išskirtinai graži savybė. Galiausiai, parduotuvėje pirktame molyje dažnai yra papildomų medžiagų. Silicio dioksido ir lauko špato priedai paprastai dedami į molį, kad pagerintų jo darbines savybes, tačiau ir jie patys yra apdorojami taip, kad būtų pašalinti visi žemiškos kilmės pėdsakai. Dar galima pridėti dažiklių, tokių kaip geležis ar manganas. Tada mūsų keramika panašėja į “fabrikinės” baltos duonos kepalą: ingredientai taip rafinuoti, kad pradinių maistinių medžiagų trūkumą tenka kompensuoti priedais.
Suomijos laukiniai moliai, vis tik nėra tinkami keramikos darbams tokie kokie iškasami. Juolab, kai kūriniai ruošiami degti Kuu Anagamos aukštakrosnėje. Reikia juos kruopščiai išskalauti nuo stambesnių akmenukų ir pagaliukų, savaitėmis džiovinti, kol įgis tinkamą darbui kondiciją. Pasisekė, kad prie mūsų simpoziumo prisijungė keramikos studentė Enna Matilda Kukkola, kuri bent tris mėnesius pirštais perrinkinėjo beveik dvi dešimtis laukinių molių rūšių, o paskui mums atidavė tuos molius dirbti. Lengva būtų leptelėti banalybę apie sudėtingą laukinių molių prisijaukinimą, bet tai ne dresūra. Tai, dar viena pažintis rankomis su žemiška stichija.
Šia paroda reiškiu pagarbą ir padėką Kuu Anagama simpoziumo meistrui Jari Vesterinen ir mieloms keramikėms Nancy Fuller, Kate Waltman, Elysia Athanatos, Aigi Orav, Paula Ruuttunen, padėjusioms kurti ir palikusioms šilčiausius prisiminimus.
