Category: Uncategorized

Irena Mažeikienė jau daugiau nei 25 metus gamtos, liaudies pasakų, švenčių motyvus ir žmones perkelia į popierinius karpinius. Karpinių meistrė yra surengusi daugybę parodų Dzūkijos miestuose, o šį pavasarį jos darbai atkeliauja į Vilnių, Medinės miesto architektūros muziejų. Karpinių paroda „Odė gyvenimui“ parodo žmogaus gyvenimo ciklo tarp kūdikystės ir senatvės virsmą.

Pasak autorės: Esu gryna dzūkė užaugusi Metelių regioniniame parke, prie Obelijos ežero. Jauniausia iš 6 vaikų, gal todėl mamytė viską, ką pati sugebėjo: audė, mezgė, siuvo ir siuvinėjo, – perdavė man. Vaikystėje popieriaus karpiniais prieš šventes puošėme namus: kampinės, užuolaidėles, šventųjų paveikslų rėmai, žaisliukai eglutei. Vėliau buvo mokslas, šeima, darbas. O paskui užtarnautos atostogos, daugybė laisvo laiko. O ši veikla kaip narkotikas, atsisėdi ir ne pajunti, kad pusės dienos nėra, ji kaip dovana ir nervus ramina, ir širdį džiugina…

Paroda veiks balandžio 19 – gegužės 11 d.

Parodos organizatoriai:
Jūratė Matonienė, VšĮ Justima

Parodos rėmėjai:
InCorpore

Tamošaičių galerija „Židinys“ (Domininkonų g. 15/1, Vilnius)
Medinės miesto architektūros muziejus (Polocko g. 52, Vilnius)

Paroda „Verba-cze” pristato vilnietiškų verbų pynimo meną, kurio tradicijos iš kartos į kartą perduodamos verbų rišėjų, gyvenančių šiaurės vakaruose nuo Vilniaus, taip pat ir kitose Vilniaus krašto vietose.

Parodą apie vilnietiškas verbas sumanė tautodailininkė Agata Granicka, kartu ją rengti pasikvietusi fotomenininką Bartoszą Frątczaką ir floristą Edgarą Vegį.

Trijų menininkų bendradarbiavimo rezultatas – Bartoszo Frątczako fotografijos bei Agatos Granickos ir Edgaro Vegio instaliacija iš verbų – bus pristatytas kovo 14 d. 18 val. Vilniuje, Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“. Dalis parodos instaliacijų bei nuotraukų tuo pat metu bus eksponuojama Užupyje įsikūrusiame Medinės miesto architektūros muziejuje. Paroda veiks iki balandžio 7 dienos.

Medininės miesto architektūros muziejuje kovo 16 d. Agata Granicka dar surengs verbų pynimo dirbtuves.

2019 m. verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Aktyviai rengiama paraiška, siekiant Vilniaus krašto verbų pynimo meną įtraukti į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tikimės, kad šis unikalus Lietuvos amatas sąrašą papildys jau 2025 m.

Parodą finansuoja: Vilniaus rajono savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje.

Partneriai: Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerija „Židinys“, Medinės miesto architektūros muziejus, Lietuvos tautodailininkų sąjunga.

Parodos autoriai

Parodos sumanytoja, instaliacijos iš verbų bendraautorė, verbų dirbtuvių rengėja:

Agata Granicka kuria tradicines vilnietiškas verbas. Ji į šio amato paslaptis gilinasi 35 metus, o jos šeimoje verbas pina jau septinta karta. Verbų meistrė buvo viena iš iniciatorių Verbų rišimo tradiciją Vilniaus krašte įtraukti į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą – paraiška patenkinta 2019 m. kovą. Paskelbta 2019-ųjų sėkmingiausia tradicine amatininke, taip pat apdovanota konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“.

Instaliacijos iš verbų bendraautoris:

Edgaras Vegys (g. 1985) – dailininkas, floristas bei dekoratorius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Baigęs studijas Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, E. Vegys dirbo įvairiose bažnyčios ir valstybinėse institucijose. Palikęs ankstesnius įsipareigojimus ir ankstesnį gyvenimo būdą, 2018 m. Klaipėdoje pradėjo mokytis tarptautinėje floristų mokykloje, kurioje atrado savitą gėlių meno formą. Tais pačiais metais grįžo prie tapybos. Jo tapybos stilius ekspresyvus, pasižymi plačia spalvų gama. Kūryboje atskleidžiamos subtilios išgyventos būsenos, vidinis dialogas, o kartais ir netikėti menininko emociniai proveržiai. 2020 m. turėjo unikalią galimybę patirti šokį kaip dar vieną meninės raiškos būdą LRT projekte šokių projekte „Šok su žvaigžde“.

Fotografijų parodos bei jos koncepcijos autorius:

Bartosz Frątczak-Bartas (g. 1987 Lenkijoje) – Lietuvoje gyvenantis lenkų meninės ir dokumentinės fotografijos atstovas, pedagogas ir žurnalistas. Bartas – daugiau kaip 25 personalinių ir grupinių parodų dalyvis. Parengė tokias parodas kaip „(Ne)Būtis“, „Žiūrint pro užmerktas akis. Užribių eskizai“, „Paskutinieji liudininkai. Antrojo pasaulinio karo herojų portretai“, „Iš šešėlio“ ar „Miestas. Šimtas kartų Folk“. Bartas taip pat užsiima edukacine veikla – vaikus ir jaunimą moko fotografijos. 2023 m. tapo Lenkijos fotomenininkų sąjungos (ZPAF) nariu ir pradėjo studijuoti Opavos kūrybinės fotografijos institute (Čekija).

Kovo 1-osios vakarą, 17 val., kviečiame į parodos „Boarding“ atidarymą.

Parodoje „Boarding“ bus galima susipažinti su Vilniaus dailės akademijos studentų kurtais konceptualiais žaidimais. Eksponuojami darbai siekia atkreipti dėmesį į Vilniaus medinės architektūros paveldą ir jo įvairovę.

Stalo žaidimai „Bėringis“, „Medinukas“, „Timbrelis“ ir „Anapus tvoros“ leidžia pamatyti, pajusti ir netgi kurti savo medinės architektūros kūrinius. Su kiekvienu kauliuko metimu ir strateginiu išteklių išdėstymu žaidėjai pasiners į nesenstantį Lietuvos architektūros paveldo žavesį, geriau supras meistriškumą ir išradingumą, kuris šimtmečius lėmė tautos identitetą.

Kovo 2-ąją kviečiame apsilankyti muziejuje ir išmėginti šiuos žaidimus patiems – žaisime nuo 12 val.!

Paroda veiks iki kovo 30 d.

Nuo vasario 6 d. žvelgdami į MMAM langus, galėsite pamatyti ne tik Užupio ir Markučių atspindžius, bet juvelyrinius dirbinius – languose eksponuosime Eglės Širvytės darbų parodą!

Architektūra ir juvelyrika dažnam žmogui gali pasirodyti itin kontrastingos taikomojo meno šakos, tačiau abi gali tapti įkvėpimu viena kitai. Eglė Širvytė Aukštaitijos kaimų pirkiose įžvelgė tai ko pasigendama dažname šiuolaikinės architektūros projekte – dėmesį prikaustančių detalių. Savo kūriniuose menininkė perteikia aplinką, kurioje ir semiasi įkvėpimo, tad parodoje eksponuojamomis segėmis siekia pabrėžti kaimo architektūroje matomą sakralų žmogaus ryšį su namais, savitus estetikos suvokimo principus, bei tamprų ryšį su gamta.

„Šviesa – kone svarbiausias reiškinys tiek fiziniam kūnui išgyventi, tiek vidines tamsas užpildyti, o langas tai būdas tai šviesai patekti. Šios segės ne tik nukelia prisiminimais į kaimą, bet ir segėdamas jas prisipildai reikiamos šviesos, gal akinančios, o gal pro medžių šakas sklindančios. Šventós.“

Eglės Širvytės parodą „Aukštaitijos langeliai“, Medinės miesto architektūros muziejuje (Polocko g. 52, Vilniuje) galite apžiūrėti iki balandžio 6 dienos.

Parodos ir muziejaus lankymas yra nemokamas.

Š. m. vasario 2 d. 17 val. kviečiame į Beatričės Kelerienės anagama keramikos darbų parodą „Suomijos laukiniai moliai“. Atidarymo metu B. Kelerienė pristatys savo darbus, kūrybos procesą, naudojamas medžiagas, taikomas technikas ir kartu pavaišins arbata. Parodą bus galima apžiūrėti iki kovo 2 d. 

Beatričė Kelerienė:

2023 metais Suomijoje, Kuu keramikos meno centre vykusiame malkinės aukštakrosnės anagama keramikos simpoziume pasitaikė galimybė išbandyti suomiškus natūralius laukinius molius. Žinoma, nėra tokio dalyko kaip dirbtinis molis, todėl tam tikra prasme visas molis yra natūralus. Gi laukinis molis yra tas, į kurį nieko nepridėta ir nieko „moliško“ nepašalinta. Moliai, kuriuos naudojame kūriniams ir iš kurių sukurta mūsų keraminė aplinka, paprastai, yra rafinuoti, tai yra moliai iš kurių pramoniniu būdu pašalintos bet kokios priemaišos, smėlis, dumblas, organiniai likučiai. Tai būtina technologinei keramikai, tai leidžia meistrams išgauti tikslesnes formas ir pasiekti didesnio kūrinių patvarumo. Kitą vertus, toks kokybiškas molio išvalymas ir filtravimas pašalina tekstūrų ypatumus, kurių niekuo nepakeisi. Antra, darbui parengtą molio masę paprastai sudaro keli moliai, nes dauguma molių turės savybių, kurios paprastai vadinamos trūkumais. Tai gali būti nestandartinė degimo temperatūra, per didelis arba per mažas plastiškumas, per daug geležies ar kitų elementų. Molių sumaišymas leidžia standartizuoti darbo ir degimo metodus, tačiau panaikinus įvairius molio trūkumus, taip pat panaikinama kiekvieno jų išskirtinai graži savybė. Galiausiai, parduotuvėje pirktame molyje dažnai yra papildomų medžiagų. Silicio dioksido ir lauko špato priedai paprastai dedami į molį, kad pagerintų jo darbines savybes, tačiau ir jie patys yra apdorojami taip, kad būtų pašalinti visi žemiškos kilmės pėdsakai. Dar galima pridėti dažiklių, tokių kaip geležis ar manganas. Tada mūsų keramika panašėja į “fabrikinės” baltos duonos kepalą: ingredientai taip rafinuoti, kad pradinių maistinių medžiagų trūkumą tenka kompensuoti priedais.
Suomijos laukiniai moliai, vis tik nėra tinkami keramikos darbams tokie kokie iškasami. Juolab, kai kūriniai ruošiami degti Kuu Anagamos aukštakrosnėje. Reikia juos kruopščiai išskalauti nuo stambesnių akmenukų ir pagaliukų, savaitėmis džiovinti, kol įgis tinkamą darbui kondiciją. Pasisekė, kad prie mūsų simpoziumo prisijungė keramikos studentė Enna Matilda Kukkola, kuri bent tris mėnesius pirštais perrinkinėjo beveik dvi dešimtis laukinių molių rūšių, o paskui mums atidavė tuos molius dirbti. Lengva būtų leptelėti banalybę apie sudėtingą laukinių molių prisijaukinimą, bet tai ne dresūra. Tai, dar viena pažintis rankomis su žemiška stichija.
Šia paroda reiškiu pagarbą ir padėką Kuu Anagama simpoziumo meistrui Jari Vesterinen ir mieloms keramikėms Nancy Fuller, Kate Waltman, Elysia Athanatos, Aigi Orav, Paula Ruuttunen, padėjusioms kurti ir palikusioms šilčiausius prisiminimus.

Medinės miesto architektūros muziejus kviečia į diskusiją apie šiaudinių sodų tradiciją Lietuvoje bei jos naujas interpretacijas. Šiaudinių sodų tradicija šį gruodį įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Taip vaikinuotas ilgas ir sunkus nominacinės paraiškos rengimo darbas, kurį drauge atliko Lietuvos nematerialiojo paveldo specialistai ir šiaudinių sodų meistrai. Apie šiaudinių sodų tradiciją ir paplitimą Lietuvoje, UNESCO ir tarptautinės bendruomenės dėmesio reikšmę bei naujas šios tradicijos menines interpretacijas MMAM į savo erdves kviečia pasikalbėti gruodžio 19 d. 18 val. Kartu bus pristatoma muziejuje eksponuojama Mantvydo Vlado Vilio interjero baldų paroda „Dangaus sodų namai“, paremta tradicinių šiaudinių sodų konstrukcijos principu.

Diskusijoje dalyvaus: Milda Valančiauskienė (Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija), Loreta Sungailienė (Lietuvos nacionalinis kultūros centras), Sandra Daugirdienė (Vilniaus etninės kultūros centras), Marija Liugienė (asociacija „Dangaus sodai“), Mantvydas Vladas Vilys.

Šių metų gruodžio 16 d. kviečiame kartu pasigaminti tradicinio šiaudų sodo medelį.

MVV_STUDIO pristato edukaciją „Dangaus sodų konstruktorius“, kurios dalyviai, naudodami menininko Mantvydo Vlado Vilio sukurtus konstruktoriaus segmentus, galės pasigaminti klasikinio šiaudinio sodo modelį.

Konstruktoriaus idėja kilo rengiant parodą „Dangaus sodų namai“ – jo segmentai yra universali modeliavimo priemonė, kurią galime naudoti kuriant mažus praktiškus objektus, Kalėdinės eglutės žaisliukus. Šiuo konstruktoriumi greitai ir lengvai sukursite įvairiausius daikčiukus, galėsite drąsiai eksperimentuoti – išardyti ir perkurti begales kartų.

Edukaciją kartu su Mantvydu Vladu Viliu ves šiaudinių sodų tradicijos ekspertė Marija Liugienė, kuri dalinsis žiniomis apie klasikinio šiaudų sodų konstrukciją, simboliką ir mitus.

Laukdami švenčių, aplankykite Medinės miesto architektūros muziejų ir pasinerkite į magišką šiaudinių sodų tradiciją – juk tai ir sakralinė geometrija, ir matematika, ir maginės estetikos tradicija!

Edukacija skirta suaugusiems ir vaikams nuo nuo 7 metų.

Užsiėmimo laikas: 11-13 val.

Max dalyvių skaičius – 20. REGISTRACIJA: https://forms.gle/TotvJaHdMwaBWTcz9

„Dangaus sodų namai” – tai interjero baldų paroda, kuri remiasi šiaudinių sodų kodais: sakraline geometrija ir matematika, gamtiniu medžiagiškumu, magine estetikos tradicija. Parodoje pristatoma funkcinių baldų dizaino serija, skirta namų kambario erdvei. Lankytojai tarytum atsiduria tradicinio sodo struktūros viduje, užimdami juos dažnai puošiančių šiaudinių paukščių vietą.

„Viso kūrybinio proceso metu mane lydėjo klausimas – kaip tradicinio šiaudinio sodo struktūrą ir estetiką pritaikyti praktiniam naudojimui, ne tik kaip dekoraciją?“ – teigia parodos autorius.

Mantvydas Vladas Vilys – kuriantis amatininkas, kurio kūrybinės sritys yra labai įvairios: ugnies skulptūros, tradiciniai muzikos instrumentai, drožyba, autoriniai baldai, etnografinės ir kitos meninės instaliacijos, scenografija spektakliams. Pastaraisiais metais M. V. Vilio kūryba apima instaliacijas ir objektus, kurių konstrukcijoje atpažįstamas tradicinių šiaudinių sodų motyvas.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.